Kas apgins gyvūnų teisių gynėjas?

Andrius Gaidamavičius („Žaliosios Lietuvos“ redaktorius)

Plačiai Lietuvoje ir Latvijoje nuskambėjusi meškučio akcija suglumino ne tik visuomenę, bet ir pačius protestuotojus. Niekas nesitikėjo, kad taikūs gamtosaugininkų susirinkimai gali būti išsklaidyti jėga, o patys gamtos apsaugos aktyvistai suimami ir išvežami į areštinę. Atrodė, kad tas laikas, kuomet buvo draudžiama turėti savo nuomonę ir laisvai ją reikšti, jau praėjo, bet...

Gyvūnų teisių gynimo organizacijos PETA („Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“) surengta akcija buvo tik dar vienas mūsų ir mūsų kaimyninės šalies valdžių neišlaikytas egzaminas. Pasak Latvijoje suimtų gyvūnų teisių aktyvistų Ainaro R. ir Marinos S., Latvija tebėra periferinė, represyvi valstybė, niekaip negalinti atsiriboti nuo sovietinių žodžio laisvės slopinimo instrukcijų ir tokiu būdu niekaip negalinti pasivyti Vakarų Europos demokratijos lygmens. Deja, tas pats pasakytina ir apie Lietuvą. Kaip rašė savaitraščio „Panorama“ korespondentas Andrius Tamašauskas, antradienį, spalio 17 dieną, tuo metu, kai Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II su vyru Edinburgo hercogu Philipu lankėsi Prezidentūroje, dėjo gėlių ant karių kapo Antakalnio kapinėse ir sakė kalbą Seime, prie Didžiosios Britanijos ambasados vyko tikroje demokratiškoje valstybėje neįsivaizduojama drama. Apie tai – šiame „Žaliosios Lietuvos“ numeryje.

Suėmė, bet neaišku, už ką

Akcija prasidėjo dešimtą valandą ryto, bet jau po dešimties minučių nuo jos pradžios policija nusprendė suimti dvi protestavusias merginas, kurių viena buvo apsivilkusi kostiumu ir vaidino meškutį. Policininkai įvykdė nurodymą „iš viršaus“ - bet kokia dingstimi pašalinti gyvūnų teisių aktyvistus iš karalienės akių, kuri turėjo pravažiuoti Antakalnio gatve, prie kurios ir vyko ši drama. Taip mano ir advokatas Kęstutis Čilinskas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, nes, pasak jo, policininkai matė, kad piketas yra taikus ir nekelia niekam pavojaus, bet vis tiek ėmėsi smurto.

Vilniaus penktojo policijos komisariato pareigūnai iš pradžių aiškino, kad piketuotojai neva pažeidė Susirinkimų įstatymą, nes neturėjo piketui reikalingo leidimo iš Savivaldybės. Akcijos dalyviams atšovus, kad pagal minėtąjį įstatymą piketui, kurio dalyvių skaičius neviršija dešimties žmonių (tą dieną jų buvo tik keturi), jokio leidimo nereikia, policininkai įžūliai net du kartus melavo, kad „yra įstatymo papildymas“. Iš tiesų jokio įstatymo papildymo dėl piketo dalyvių skaičiaus nėra, bet policininkai žurnalistams visvien aiškino, kad piketuotojai privalėjo bent žodžiu apie akciją pranešti Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos palaikymo skyriui. Pareigūnai, iš pradžių paprašę nutraukti piketą ir išsiskirstyti, netrukus persigalvojo ir visus akcijos dalyvius „susėmė“. Du iš jų netrukus paleido, o nepilnametę merginą, apsivilkusią meškučio kostiumu, ir akcijos iniciatorę suėmė kelioms valandoms. Liudininkų teigimu pareigūnai tik policijos komisariate pradėjo skaityti Susirinkimų įstatymą ir labai apsidžiaugė atradę, kad pagal tą įstatymą protestuoti su kauke (meškučio kostiumą taip pat galima buvo traktuoti kaip kaukę) – draudžiama. Vėlesniuose viešuose pasiaiškinimuose policininkai „pamiršo“ ir „įstatymo papildymą“, ir „būtinybę“ pranešti Savivaldybei apie vykdomą akciją, neatsižvelgiant į jos dalyvių skaičių, ir vadovavosi tik tuo motyvu, kad piketuoti paslėpus veidą, taip, kad negalima būtų atpažinti, yra draudžiama. Iš čia ir tokio atradimo kaina – bauda nuo 500 iki 2000 litų arba 30 parų arešto. Kokią baudą skirti ar jos neskirti visai nuspręs teismas, byla perduota tirti Kauno pareigūnams, nes abi sulaikytos merginos – kaunietės, bet dabar jie kol kas nesiima jokių tolesnių veismų, matyt laukdami, kol viskas aprims.

Lietuvos žaliųjų judėjimas: gyvūnų teisių aktyvistų sulaikymas buvo neteisėtas

Sužinęs apie šį incidentą Lietuvos žaliųjų judėjimas tą pačią dieną išplatino viešą pareiškimą, kuriame pasipiktino, kad pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje suimti visiškai teisėto gamtosauginio piketo dalyviai. Žaliųjų teigimu, policininkų kaltinimai yra išgalvoti, nes gyvūnų teisių gynėjai akcijoje laikėsi įstatymų numatyto atstumo iki Didžiosios Britanijos ambasados, dalyvių skaičius nesiekė dešimties, o vieno iš akcijos dalyvio kostiumas nėra draudžiama priemonė panašaus pobūdžio akcijoje. Oficiali suėmimo priežastis – vienos iš akcijos dalyvių buvo uždengtas veidas. Tačiau Susirinkimų įstatymas taip pat nurodo, kad tik toks užsimaskavimas laikomas nusižengimu įstatymui, jeigu jis liudija apie pasirengimą atlikti neteisėtus veiksmus. Meškiuko kostiumu apsivilkusi mergaitė tikrai negalėjo kam nors kelti grėsmės, todėl jos suėmimas, Lietuvos žaliųjų nuomone, buvo neteisėtas.

Pilietinių iniciatyvų centras: valdžios veiksmai silpnina piliečių pasitikėjimą savo valstybe

Po trijų dienų savo pasipiktinimą viešai išreiškė ir Pilietinių iniciatyvų centras. Šio centro teigimu, tokius piketus tarptautinė gyvūnų teisių gynimo organizacija PETA organizuoja daugelyje valstybių, kuriose lankosi JK karalienė. Meškučiu apsirengęs piketuotojas yra neatskiriama šių akcijų dalis ir tai beveik niekur nesukelia problemų. Pačioje Jungtinėje Karalystėje daug žmonių pritaria tam, kad gvardiečių kepurėms nebūtų naudojamas natūralus meškos kailis, paramą šiai iniciatyvai yra pareiškę ne mažiau kaip du šimtai šios šalies parlamento narių.

Visiškai neagresyviai atrodė ir kiti akcijos dalyviai, kurie elgėsi labai santūriai ir nekėlė jokio pavojaus aplinkiniams. Tačiau teisinė norma buvo pritaikyta labai formaliai, dvi merginos buvo sulaikytos ir gali būti nubaustos nemažomis piniginėmis baudomis už tai, kad išreiškė savo nuomonę apie nykstančių gyvūnų (juodųjų lokių, iš kurių kailio siuvamos karalienės sargybinių kepurės) naikinimą.

Pilietinių iniciatyvų centro nuomone, toks neadekvatus konstitucinių piliečių teisių ir laisvių varžymas be rimtų priežasčių, tik pasinaudojant formaliu pretekstu, silpnina piliečių pasitikėjimą savo valstybe ir primena tuos nesenus laikus, kai savo nuomonės turėjimas Lietuvoje buvo persekiojamas valstybės.

Teisės projektų ir tyrimų centras: Lietuvos valdžia pažeidžia žmogaus teises ir žemina pačią valstybę

Spalio 20 dieną Teisės projektų ir tyrimų centras, išanalizavęs aprašytą situaciją, konstatavo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo imtis smurto prieš piketuotojus. Pasak teisininkų, policininkai galėjo imtis sankcijų prieš piketą, jei jie matė, kad piketuotojas slepia savo veidą tam, kad darytų teisės pažeidimus. Tačiau vargu, ar kas nors iš aplinkinių, protingai vertindami situaciją, galėjo suprasti, kad būtent dėl to, jog nori daryti nusikaltimus, piketuotoja apsivilko ginamo gyvūno kailio imitacija. Be to, jei jau taip policininkams pasirodė, tai jiems reikėjo sulaikyti būtent šį piketuotoją, o ne visus.

Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos narys K.Čilinskas pažymi, jog sulaikydama ir smurtu šalindama taikius piketuotojus iš aukštų užsienio valstybių veikėjų akių, Lietuvos valdžia pažeidžia žmogaus teises ir žemina Lietuvos valstybę. Teisininko įsitikinimu, Lietuvos Prezidentui nuvykus į Londoną ar Vašingtoną su oficialiu vizitu, tenykštė valdžia neorganizuotų taikių piketuotojų persekiojimo. Negerbdama savo piliečių teisių, Lietuva negali tikėtis, kad jos piliečius gerbtų kitos valstybės.

„Žalioji Lietuva“ primena, kad 2002 metais panašiai buvo užgniaužtos net dvi protesto akcijos. Lietuvoje viešint Kinijos prezidentui Jiang Zeminiui, buvo suimta rašytoja Jurga Ivanauskaitė, norėjusi protestuoti prieš Tibete Kinijos vykdomą genocido politiką. Tais pačiais metais į Lietuvą su vizitu atvykus JAV prezidentui George'ui W. Bushui, buvo nuslopinta dar viena protesto akcija. Nedidelei studentų grupelei, nešinais plakatais su angliškais užrašais, kuriais protestuota prieš G. W. Busho vykdomą imperialistinę politiką ir kritikuojamas pradėtas karas Irake, pakeliui į Rotušės aikštę teko susidurti su policininkais.

„Esu tikras, kad Lietuvos prezidentui nuvykus į Londoną ar Vašingtoną su oficialiu vizitu, tenykštė valdžia nepuls areštuoti piketuotojų. Jungtinių Tautų įstatuose nurodyta, kad visos valstybės yra lygios. Lietuva laiko save nelygia. Ji siunčia savo karius į Iraką aukodamasi dėl JAV interesų ir taikstosi su JAV valdžios pozicija, kad lietuviai – antrarūšiai: jiems negalima laisvai įvažiuoti į JAV. Mūsų valdžia turi labiau gerbti ne užsienio pareigūnus, o savo tautą, savo valstybę ir žmogaus teises“, – savaitraščiui „Panorama“ kalbėjo teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Seimo narė: policininkas turi įvertinti konkretų atvejį

Žmogaus teisių komiteto pirmininkės Zitos Žvikienės nuomone, prieš vertinant Susirinkimų įstatymą reikia pasverti teisę kažką daryti ir siekį apsaugoti didesnę dalį visuomenės. Parlamentarės teigimu, svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kaip taikoma ir įtvirtinama administracinė atsakomybė. „Policijos pareigūnas turi įvertinti konkretų atvejį, prieiti ir įspėti – gal protestuojantys žmonės net nežino apie draudimus, o administracinis pažeidimas visada turi būti tyčinis. Todėl jei supažindintas su draudimais įtariamasis iškart atsisako toliau pažeidinėti nustatytą tvarką, tada jo veiksmai negali būti įforminami kaip pažeidimai. Tik tokiu atveju, kai po įspėjimo veiksmai nenutraukiami, gali būti fiksuojama tikroji tyčia“, - savaitraščiui “Atgimimas” kalbėjo Z.Žvikienė. Tačiau bėda, anot jos, yra ta, kad pareigūnai dažniausiai ne įspėja, o fiksuoja pažeidimus, nes taip paprasčiau ir, be to, jų veiksmai atitiks įstatymą. Toks policijos pareigūnų požiūris, Z.Žvikienės nuomone, naikina vidinę pagarbą taisyklėms, kurių privalome laikytis.

Politologai: jei tokių akcijų nėra – juos slopina valdžia arba visuomenė nėra moderni

Politologė Ainė Ramonaitė savaitraščiui „Atgimimas“ tvirtino, kad valdžios stropumas prižiūrint protestus – išlikusio sovietinio įpročio pavyzdys, kuris duoda priešingą rezultatą, nei iš jo tikimasi: „Tai iš dalies likęs sovietinis įprotis - bandymas pasirodyti prieš kitos šalies aukštus pareigūnus, kad tik viskas vyktų sklandžiai, tyliai, ramiai, kad nebūtų jokių netikėtumų, kad akcijos nenukreiptų svečių dėmesio. Bet rezultatas priešingas – dideli politiniai veikėjai pripratę prie tokių akcijų ir jos jų nenustebintų, jie greičiau nustebtų jei jų nebūtų. Tai rodo šalies nesusivokimą, kas vyksta pasaulyje“.

Anot politologės, tokios akcijos kaip PETA piketas prie Jungtinės Karalystės ambasados rodo globalinės visuomenės užuomazgas. „Man buvo džiugu matyti jos užuomazgas Lietuvoje, kai keltos postmaterialiosios problemos, susijusios ne būtent su Lietuva, bet su pasaulio reikalais. Lietuvoje ir taip mažai matome tokių akcijų, o bandymas apsaugoti karalienę buvo juokingas. Jei tokių akcijų valstybėje nėra, tai rodo, kad arba jas slopina valdžia, arba visuomenė nėra moderni, t.y. paprasčiausiai nėra žmonių, kurie būtų pasaulinės pilietinės visuomenės dalis“, - A. Ramonaitės žodžius cituoja savaitraštis „Atgimimas“.

Klaipėdos universiteto dėstytojas politologas Remigijus Riekašius atkreipė „Atgimimo“ dėmesį į tai, kad valdžios požiūris į protestus priklauso nuo juose dalyvaujančių veikėjų: „Valdžią jaudina tik tie protestai, kuriuos organizuoja įsitvirtinusios organizacijos, kaip profsąjungos (darbdavių, pirmiausia smulkieji verslininkai), o jei protestuoja menkos organizacijos, tokios kaip žaliesiems atstovaujančios, niekas į juos nežiūrės. Į tarptautines organizacijas tuo labiau nežiūri, nes valdžios tikslas - laimėti rinkimus, todėl svarbu, kad savi už juos balsuotų, o ką galvoja organizacijos, nesvarbu“.

Scenarijus pasikartojo Latvijoje

Latvijos valdžia, panašiai kaip ir Lietuvos, pademonstravo netoleranciją kitokiai nuomonei ir draudimą laisvai ją reikšti. Spalio 18 dieną, 12 val. du Latvijos gyvūnų teisių aktyvistai studentai Ainars R. ir Marina S. surengė akciją prie Jungtinės karalystės ambasados Rygoje. Vaikinas vilkėjo PETOS meškučio kostiumą, kurį jiems persiuntė Lietuvos kolegos, mergina laikė plakatą „Save my skin“ (liet. išsaugok mano kailį). Jaunuoliai norėjo atkreipti karalienės Elžbietos II-osios dėmesį į tai, kad kepurių karališkajai sargybai siuvimas iš juodojo lokio kailio yra neetiškas ir antigamtosaugiškas veiksmas. Deja, karalienei neteko pamatyti protestuotojus, nes jau po minutės nuo akcijos pradžios juos suėmė policijos sukarintas greitojo reagavimo dalinys ALFA (atitinkantis lietuvišką „Arą“). Savo pasipiktinimą dėl to išreiškė Latvijos žmogaus teisių centras, Valstybinis žmogaus teisių biuras ir Latvijos aplinkos apsaugos klubas.

Lokio kailio kepurės: tradicija ar persenusi mada?

Pagal susiklosčiusią tradiciją, 19-ojo amžiaus vidurio raudonus mundurus ir lokio kailio kepures dėvintys Velso gvardiečiai Karalienės sargyboje prie Bekingemo ir Seint Džeimso rūmų Londone budi nuo 1915 metų. Iš tiesų tai ne tiek tradicija, kiek naujo karinio kostiumo per ilgai užsitęsusi mada, į Didžiąją Britaniją atkeliavusi iš Prancūzijos, Napaleonui pralaimėjus karą. Iki tol lokio kailio kepures dėvėjo tik prancūzų, ispanų, rusų ir skandinavų kariai. Lokio kailio kepurės Anglijoje pakeitė prieš tai dėvėtas mitras, pagamintas iš metalo ir standaus audinio. Kai lokenos neteko praktinės prasmės 5000 Velso gvardiečių jau beveik šimtą metų tarnauja „dėl grožio“. Nors tos lokio kailio kepurės išsilaiko gana ilgai (apie 20 metų), kasmet apie 150 tenka pagaminti naujų. Vienai kepurei pasiųti reikia paaukoti mažiausiai vieno lokio gyvybę, nes tinkamas tik ilgo plauko kailis. Kadangi lokiai Didžiojoje Britanijoje išnaikinti jau prieš 500 metų reikiamas kailis atgabenamas iš Kanados. Taigi pastarojo šimtmečio metu dėl Karališkosios sargybos grožio buvo paaukota maždaug 30 tūkst. juodųjų lokių. Tai yra tiek, kiek visoje Šiaurės Amerikoje jų nušaunama per vienerius metus.

Karalienės garbė nespindi

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad net jei Karalienė Elizabeth II-oji ir jos šeima nutrauktų naujų lokio kailio kepurių siuvimą savo sargybai, tai nė kiek negelbėtų juodųjų lokių pačioje Kanadoje, nes ten lokiai medžiojami ne dėl karalienės užgaidų. Tiesiog tokia yra metinė kvota (30 tūkstančių lokių) ir ją nežadama sumažinti. Tačiau moraliniu požiūriu, remti tokią antigamtosaugišką Kanados vyriausybės veiklą – negarbinga. Viso pasaulio gamtosauginės nevyriausybinės organizacijos kasmet kovoja dėl besaikio miškų kirtimo, masinio lokių, ruonių ir kitų gyvūnų žudymo. Tačiau didžiausia blogybė ta, kad juodųjų lokių žudymas Kanadoje ir jų kailių gabenimas į Didžiąją Britaniją prieštarauja tarptautiniams susitarimams. Juodasis lokys įtrauktas į Nykstančių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), pagal kurią lokio kailius draudžiama gabenti per valstybių sienas komerciniais tikslais. Kadangi karalienės sargyba gauna tuos kailius tikrai ne už dyką, tai galima traktuoti kaip tarptautinę prekybą, prieštaraujančią CITES nuostatoms. Vadinasi, taikūs protestuotojai buvo sulaikyti ir apkaltinti įstatymo pažeidimu, nes reikalavo, kad karalienė pati laikytųsi gyvūnijos apsaugos įstatymų.

Pilietiškumas nepageidaujamas

Nors sulaikytoms protestavusioms merginoms teko patirti daug nemalonumų, vis dėlto jų pasiaukojimas nebuvo veltui. Karalienės vizito prikaustyta visuomenė žiniasklaidos dėka sužinojo, kad tokia CITES konvencija apskritai egzistuoja ir jau vien tuo meškučio akcija buvo gera. Kailiai į Didžiąją Britaniją atkeliauja ne kontrabandos keliais. Prekybai jais nepagrįstai suteikiamos išimtys. Lygiai taip pat nepgrįstai išimtis suteikia ir Lietuvos Respublika, leidžianti savo tautiečiams parsivežti komercinėse medžioklėse nušautų CITES globojamų rūšių trofėjus. Tol, kol visuomenėje nebus pilietiškų ir pasiaukojančių žmonių, neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais klestės. Tačiau Pabaltyje su tokiais žmonėmis elgiamasi kaip Lotynų Amerikoje: jie šalinami iš garbingų svečių akių bet kokia kaina.

Įspėjimas

Už tai, kad spalio 17 dieną vykusios akcijos metu, viena iš jos dalyvių buvo su meškučio kostiumu, t.y. slėpė veidą ir tuo neva kėlė grėsmę karalienei, dviejoms protestuotojams grėsė bauda nuo 500 iki 2000 litų arba 30 parų areštas. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į merginų nepriekaištingą praeitį ir aktyvią visuomeninę veiklą, skyrė švelniausią bausmę – įspėjimą. Tokią pačią bausmę gavo ir Latvijos gamtosaugos aktyvistai, bet jie ją apskundė ir reikalauja pripažinti, kad jų suėmimas buvo neteisėtas. Lietuvės teismo sprendimo neskųs ir moralinės teisybės neieškos, nes vienoms tai padaryti būtų be galo sunku, o organizacijos, kuri stotų ginti jų konstitucinę teisę į taikius susirinkimus – neatsirado.

Medžioti etiška, o rodyti medžioklę – jau nebe

Merginų nepanoręs ginti vienas advokatas teigė, kad tai politinė byla ir bet kuriuo atveju, jos baigtis būtų aiški. Bandymą susidoroti patyrė ir protestuotojas užsistoję žurnalistai. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato komisaras Petras Klimavičius, kuris ir vadovavo minėtų merginų suėmimui, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai apskundė LNK žurnalistę Rūtą Grinevičiūtę dėl jos laidos „Paskutinė instancija“, parodytos spalio 29 dieną. Pasak Klimavičiaus, žurnalistė darė psichologinį spaudimą, be jo leidimo buvo filmuojama jo darbo vieta. Jeigu tai būtų žurnalistų etikos pažeidimas Rūta Grinevičiūtė apskritai negalėtų dirbti savo darbo, nes vien jau jos pasirodymas daugeliui pareigūnui tampa psichologiniu spaudimu. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendė, kad laidos „Paskutinė instancija“ siužete apie bausmes piketuotojams jokios etikos normos nebuvo pažeistos.

Taip pat komisaras skundėsi, kad laidos metu neturėjo būti rodomos žiaurios juodųjų lokių žudymo scenos, nes tai galėjo turėti neigiamą įtaką laidą žiūrėjusiems vaikams ir nepilnamečiams. Ar lokių medžioklės kadrai turėjo neigiamą įtaką jaunimui dar nuspręs Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Žaliųjų nuomone, įtaka galėjo būti tik tokia, kad tokius vaizdus pamatę vaikai niekada netaps medžiotojais.