Vegetarizmas laikomas efektyviausia kovos priemone prieš pasaulinį atšilimą

Noam MOHR, Tarptautinė Žemės išsaugojimo organizacija (The EarthSave Intenational)

Pasaulinis atšilimas ir anglies dvideginis

Gamtosaugininkai pripažįsta, kad pasaulinis atšilimas šiuo metu yra rimčiausia grėsmė Žemei.

Pasaulio vidutinė temperatūra jau įveikė praėjusio tūkstantmečio rekordus ir kyla daug sparčiau, nei prognozavo mokslininkai. Mūsų laukia pakrančių užliejimai, padažnėjusios nepalankios oro sąlygos, ligų plitimas bei masinis rūšių nykimas.

Iki šiol gamtosaugininkai daugiausiai dėmesio skyrė anglies dvideginio (CO2) kiekiui. Pirkurta daugybė įstatymų ir konvencijų, kad rūpintis automobilių kuro ekonomiškumu, CO2 išskyrimo iš pramonės įmonių mažinimu bei investavimu į alternatyvius energijos šaltinius. Vartotojams rekomenduojama pirkti tokius automobilius ir prietaisus, kurie anglies dvideginio iškiria mažiausiai. Tai yra nemaža skaičiavimo klaida, nes dr. James Hanseno ir kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad CO2 nėra pagrindinė priežastis, sukelianti klimato šiltėjimą. Ir tai nėra pasaulinio atšilimo skeptikų žodžiai. J. Hansenas, NASA Goddard instituto, skirto kosmoso studijoms, direktorius, dar vadinamas „pasaulinio atšilimo teorijos krikštatėviu“. Jis taip pat yra aktyvus veiksmų prieš pasaulinį atšilimą šalininkas, diskusijų su atšilimo skeptikais dalyvis, jį cituoja JAV viceprezidentas Alas Goras bei gamtosauginės organizacijos. Su dr. J. Hanseno išvadomis sutinka dauguma ekspertų, taip pat ir dr. James McCarthy, kuris yra Tarptautinės klimato kaitos specialistų darbo grupės pirmininkas.

Anglies dvideginio yra iškiriama daugiau, nei visų kitų šiltnamio dujų kartu paėmus. Dėl to manoma, kad CO2 yra svarbiausia pasaulinio atšilimo priežastis. Bet ši prielaida yra klaidinga, nes yra dujų, kurios net dešimtis tūkstančių kartų efektyviau sulaiko šilumą atmosferoje. Apskaičiavę, kiek tam tikros dujos sukeltų atšilimą per ateinančius šimtą metų, matome, kad CO2 atsiduria ne pirmoje vietoje.

Be to, pamirštama, kad automobiliai ir elektrinės be CO2 dar išskiria ir aerozolių (dujų ir kietųjų dalelių mišinį), kurie vėsina atmosferą. Tokiu būdu šios dvi medžiagos (CO2 ir aerozoliai) beveik neutralizuoja viena kitą, taigi CO2 patekimas į atmosferą neturi didelio ir staigaus poveikio pasaulinei temperatūrai.

Tai nėra labai paplitusi informacija, mat baiminamąsi, kad teršianti pramonė tuo bandys pateisinti savo taršos mastus. Pavyzdžiui, Suinteresuotų mokslininkų sąjunga (Union of Concerned Scientists) peržiūrėjo duomenis kartu su kitais ekspertais, kurie patvirtino Hanseno išvadas. Tačiau organizacija taip pat paminėjo, kad ši informacija gali būti panaudota ir kaip argumentas prieš CO2 išmetimo į aplinką reguliavimo politiką, nors iš esmės tai, kad šiandien CO2 nėra pagrindinis globalinį atšilimą sąlygojantis veiksnys, dar nereiškia, jog jo išmetimas neturi būti mažinamas.

CO2 gali turėti mažą įtaką dabar, bet šių dujų emisijos suvaržymai būtini, nes CO2 turi ilgalaikį poveikį klimatui. Aerozoliai yra trumpalaikiai, jie nusėda per kelis mėnesius, o CO2 gali kaitinti atmosferą dešimtmečius ar šimtmečius. Mes negalime būti tikri, kad aerozolių išmetimo tempai sutaps su CO2 kiekio didėjimu, todėl jeigu mes nespresime CO2 problemos šiandien, po kurio laiko gali būti per vėlu.

Metanas ir vegetarizmas

Vis dėlto CO2 dujos nėra svarbiausios dėl pasaulinio atšilimo, kuris yra akivaizdus šiandien ir bus dar akivaizdesnis per ateinančius 50 metų. Todėl norėdami sutramdyti šį procesą privalome ruošti strategijas, susijusias ne vien su CO2. Viena iš jų – vegetarizmas.

Lig šiol labiausiai atšilimą sukeliančios dujos buvo ir yra metanas, o pagrindinis jo šaltinis yra gyvulininkystė. Metano reikšmė klimato atšilimui yra didesnė už visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reikšmę kartu paėmus, bet neįskaitant CO2. Palyginus su CO2, metanas 21 kartą stipriau sukelia šiltnamio efektą. Nuo priešindustrinių laikų CO2 koncentracija atmosferoje padidėjo 31 proc., o metano – 149 proc. Žmogaus veikla sudaro tik 3 proc. viso į atmosferą patenkančio CO2 kiekio, o metano mes išmetame pusantro karto daugiau, nei visi kiti natūralūs šaltiniai kartu paėmus. Tokie metano kiekiai šildo klimatą ir intensyvina metano išsiskyrimą šlapžemėse ir vandens telkiniuose (dėl eutrofikacijos). Metano dujos beik penkiasdešimčia procentu prisideda prie klimato kaitos, tad šios problemos sprendimui turėtų būti teikiama pirmenybė. Metano šaltiniai yra keli. Pavyzdžiui, angliakasyba, sąvartynai, bet pats svarbiausias iš jų yra gyvulininkystė, kuri pagamina daugiau nei 100 milijonų tonų šių dujų kasmet, ir šie kiekiai vis auga. Mėsos suvartojimas per paskutinius 50 metų išaugo penkis kartus ir vis dar auga. 85 proc. metano gyvulininkystėje išskiria atrajotojai. Viena karvė šių dujų pagamina mažai, tačiau šimtų milijonų gyvulių bendras poveikis aplinkai yra milžiniškas. Likusioji metano dalis (15 proc.) išsiskiria iš mėšlo rezervuarų, kuriuose saugomos fermų atliekos. Į šį metano šaltinį gamtosaugininkai jau yra atkreipę dėmesį dėl to, kad tai pagrindinė vandens užterštumo priežastis.

Išvada paprasta: gyvūninių produktų vartojimo sumažinimas arba visiškas atsisakymas yra geriausias būdas greitai mažinti pasaulinį atšilimą. Pasirinkdami vegetarinę mitybą žmonės gali pašalinti vieną iš pagrindinių metano atsiradimo šaltinių.

Vegetarizmo privalumai

Apriboti metano atsiradimą yra paprasčiau, nei mažinti CO2 išmetimo kiekius. Pirmiausia, vegetarizmas gali sumažinti metano kiekius net 100 proc. be didesnio neigiamo poveikio. Toks pat CO2 kiekio sumažinimas būtų neįmanomas be didelio smūgio ekonomikai - net patys ambicingiausi planai to nenumato. Antra, perėjimas prie raciono, kuris mažina šiltnamio efekto dujų išmetimą, įvyksta daug greičiau, nei kad perėjimas prie nefosilinį kurą deginančių technologijų, kurios išskiria CO2. Kaita gyvulių fermose trunka vienerius ar du metus, mažesnis mėsos suvartojimas iš karto žymiai sumažintų metano išmetimą į aplinką. Tuo tarpu automobiliai ir elektrinės tarnauja dešimtmečius. Net jeigu jau dabar būtų prieinamas pigus ir aplinką neteršiantis kuras, reiktų daugelio metų, kad atsirastų ir išaugtų infrastruktūra, kuri pamažu pakeistų dabartinę. Be to, CO2 atmosferoje lieka daugiau nei šimtmetį, o metano pasišalinimo iš atmosferos ciklas trunka tik 8 metus, todėl šių dujų išmetimo sumažėjimas greitai paveiktų pasaulio klimatą. Trečia, pastangos sumažinti CO2 tampa kova su turtinga ir galinga automobilių bei naftos pramone. Aplinkosaugos grupės jau daug metų bando įvesti griežtus reikalavimus automobiliams bei sustabdyti senas elektrines, tačiau to pasiekti nepavyksta. Vegetarinę mitybą rinktis gali kiekvienas žmogus, taip stabdydamas vieną iš labiausiai šildančių klimatą pramonės šakų.

Apklausos rodo, kad žmonės yra susirūpinę aplinkosauga ir atšilimu, tačiau jaučiasi bejėgiai – jie tegali išsirinkti taupesnį automobilį, mažiau naudoti elektros, rašyti laiškus įstatymų leidėjams. Tačiau atsisakyti mėsos ir tokiu būdu padėti Žemei gali kiekvienas.

Be viso to, šiltnamio efekto dujų šaltinių sumažėjimas yra apskritai naudingas. Mažiau metano lemia mažesnį troposferinio ozono kiekį, kuris kenkia žmonių sveikatai ir žemės ūkiui. Už metano išmetimą atsakingos fermos, sunaudoja ir didžiulius kiekius vandens, o laukinę gamtą paverčia į ganyklas arba į laukus, kuriuose auginami pašarai. Siekiant patenkinti didėjančią mėsos paklausą išsivysčiusiose šalyse, kertami miškai ir naudojama žemė besivystančiose valstybėse. Gyvulininkystė sunaudoja didelius kiekius naftos produktų, mėsiška mityba ir CO2 atžvilgiu yra daug taršesnė nei augalinė. (Red.pastaba. Neseniai Jungtinės Tautos paskelbė, kad gyvulininkystė atmosferą CO2 dujomis teršia labiau negu automobiliai. Vienam kilogramui mėsos baltymų pagaminti reikia sunaudoti 10 kartų daugiau energijos, lyginant su tokiu pat kiekiu augalinių baltymų. Suvalgęs kilogramą mėsos netiesiogiai į aplinką išskiri tiek pat CO2, kiek automobiliu nuvažiavęs 100 km).