Paukštininkystė ir kiaušiniai

Paukštininkystė

Kasmet pasaulyje užauginama ir nužudoma 56 milijardai paukščių, iš kurių beveik 53 milijardai yra vištos[1]. Nepaisant to, jog kiekvienas iš šių gyvūnų yra atskiras individas, jaučiantis skausmą, malonumą, turintis savus poreikius ir norintis gyventi, jie paverčiami į mėsos, kiaušinių, plunksnų gaminimo „mašinas“. Dauguma jų intensyviu būdu auginami didelėse fermose ir gyvenimus baigia skerdyklose.

Nors kiaušinių gavimas nereikalauja žudyti gyvūnų, to nėra išvengiama. Dėl kiaušinių laikomos vištos, putpelės ar kiti paukščiai kenčia ne mažiau nei mėsai auginami jų giminaičiai, o tapę nepakankamai produktyvūs išvežami į skerdyklas. Be to, nereikia pamiršti, kad kiaušinių pramonei nenaudingi vyriškos lyties viščiukai tegyvena kelias valandas (nes jie nededa kiaušinių ir netinkami auginti mėsai).

Paukščių auginimas dėl mėsos, kiaušinių visada susijęs su jų įkalinimu, elgesio manipuliavimu, išnaudojimu, skausmu ir žudymu. To neišsprendžia ir ekologinis ar neintensyvus ūkininkavimas, kada stengiamasi užtikrinti gyvūnams geresnes gyvenimo sąlygas nei pramoninėse fermose. Kad ir kokie dideli bebūtų gyvūnų gardai, tai nepateisins jų įkalinimo, o švelnus paglostymas prieš skerdimą - gyvybės atėmimo.

Jeigu mums iš tiesų rūpi gyvūnai, turėtume nustoti kelti kančią milijonams gyvų būtybių Lietuvoje ir milijardams visame pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų tai gali padaryti atsisakydamas mėsos, kiaušinių ir kitų gyvūninių produktų, pasirinkdamas augalinę mitybą. 

Auginimo sąlygos

Kai kuris dabartinėse vištų veislėse likęs elgesys, kuriuo pasižymi laukinės rūšys, nėra svarbus modernioje intensyvioje paukštininkystėje, kur paukščiai laikomi mažose erdvėse didelėmis grupėmis, yra dirbtinai apvaisinami, viščiukai dirbtinai perinami ir auginami, paukščiai maitinami specialiu pašaru, laikomi pastatuose su kontroliuojama aplinka. Dešimtmečiai selekcijos, kuria buvo siekiama pagerinti prieaugį arba kiaušinių produktyvumą, nekreipė daug dėmesio į paukščių prisitaikymą prie fermų aplinkos. Tai lėmė, jog susiduriama su daugybe nenormalaus elgesio atvejų.“[6]

Dauguma tiek „mėsinių“, tiek dedeklių vištų yra auginamos didelėse fermose intensyviu būdu. Belangiuose pastatuose, kuriuose siekiant kuo didesnio produktyvumo manipuliuojama dirbtine šviesa, gali būti laikoma iki keliasdešimt tūkstančių paukščių. Dedeklės savo trumpus gyvenimus praleidžia keliais aukštais sustatytuose narvuose, neturėdamos pakankamai vietos judėti, išskleisti sparnus ar patenkinti kitus poreikius. Dėl tokių sąlygų jos patiria stresą, kuris pasireiškiantį neįprastu elgesiu, pavyzdžiui, kanibalizmo atvejais. Siekiant to išvengti, vištoms dedeklėms yra nukapojami snapų galai. Fermose „mėsiniams“ viščiukams leidžiama vaikščioti laisviems, tačiau dėl didelio paukščių skaičiaus jiems taip pat tenka labai mažai erdvės. Dėl per mažo judėjimo ir itin spartaus masės prieaugio, nemažai broilerių serga kojų, vidaus organų ligomis, kai kurie miršta iš bado ar troškulio, nes nesugeba ateiti iki maisto, vandens.

Neretai manoma, jog Lietuvoje tokie vištų auginimo metodai nėra taikomi, tačiau intensyvios paukštininkystės egzistavimą patvirtina ne vienas atvejis, kada sugedus ventiliacijos sistemoms ūkiuose uždusdavo nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių vištų[2, 3, 4].

Fermose vištos lesinamos kombinuotais pašarais, kurie gali būti sudaryti iš įvairių grūdų, aliejinių sėklų išspaudų, žuvų, mėsos pramonės atliekų, vištų plunksnų miltų ir kitų sudedamųjų dalių[5].

Selekcija

Vienos vištos per metus padedamų kiaušinių kiekis išaugo nuo 176 vienetų 1925-taisiais iki 309 1998-taisiais; laikas, per kurį broileris pasiekia 1,5 kg svorį, sutrumpėjo nuo 120 dienų 1925-taisiais iki 33 1998-taisiais.“[7]

Laukiniai vištų giminaičiai neturi daugumos šiuolaikinėms veislėms būdingų fizinių savybių. Tokia situacija, kad dabartiniai „mėsiniai“ viščiukai užauga per 5-6 savaites, o dedeklės per metus padeda virš 300 kiaušinių, yra ilgametės selekcijos, suderintos su pašarų parinkimu ir kitomis auginimo technologijomis, padarinys. Išvedant naujas veisles ir siekiant didesnio produktyvumo, mažai atsižvelgiama į tai, jog gyvūnai kenčia negalėdami patenkinti savo poreikių; kad nuo spartaus augimo „mėsinės“ vištos serga vidinių organų, kojų ligomis; kad vištos dedeklės per dažnai dėdamos kiaušinius visiškai nualina savo organizmus, joms išsivysto osteoporozė, paukščiai patiria dažnus kaulų lūžius. Be to, veislininkystės ūkiuose vykdomi įvairūs bandymai su gyvūnais. Pavyzdžiui, siekiant išvesti atsparesnes veisles, paukščiai užkrečiami ligomis. 

Nuo šeštojo XX a. dešimtmečio selekcijoje didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į produktyvumo didinimą, mažai paisant kokį poveikį tai daro vištų kaulams, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemoms, paukščių gerovei. Intensyvi selekcija lėmė tokias vištų dedeklių veisles, kurios yra nedidelės kūno masės ir gaudamos mažai maisto padeda didelį kiekį kiaušinių. Per metus šie paukščiai gali kiaušinių lukštams sunaudoti 20 kartų daugiau kalcio nei patys sveria. Kadangi kaulai yra pagrindinė lukštams naudojamo kalcio saugykla, nenuostabu, jog tai gali sutrikdyti jų formavimąsi ir sukelti vištoms kaulų problemas. [...] Dėl išaugusio svorio priaugimo tempo, kaulų defektai, dažniausiai pasireiškiantys kaip kojų ligos, tampa vis labiau paplitę tarp broilerių ir kalakutų.“[8]

Skerdimas

Nors vištos natūraliai gyventų iki 10 metų, dedeklės nužudomos sulaukusios 2 metų, o „mėsinės“ - pusantro mėnesio. Paukščiai į skerdyklą gabenami sunkvežimiais, sukrauti į dėžes. Dėl neatsakingo darbuotojų elgesio ir greito darbo tempo nuo 20 iki 25% vištų krovimo metu patiria įvairaus lygio sužalojimus[9]. Skerdykloje vištos iškraunamos, gyvos pakabinamos žemyn galva, apsvaiginamos elektra arba dujomis ir joms nupjaunamos galvos.

Nors vištų auginimas ekologiniuose, mažuose ūkiuose arba pas pavienius žmones kai kuriais aspektais yra geresnis, čia taip pat laikomos „modernios“ vištų veislės, neišvengiama paukščių įkalinimo, manipuliavimo jų elgesiu, žudymo.

 

Išnašos:

[1] FAOSTAT, 2008 metų duomenys
[2] Dėl ventiliacijos sistemos gedimo AB Vilniaus paukštyne nugaišo 13562 paukščiai.
[3] Dėl ventiliacijos gedimo UAB „Girelės paukštynas“ nugaišo vištos.
[4] Dėl ventiliacijos gedimo AB Vilniaus paukštyne nugaišo 28 000 broilerių.
[5] S. Leeson, J. D. Summers. Commercial poultry nutrition. Nottingham University Press, 2009. 9-123 psl.
[6] William M. Muir, Samuel E. Aggrey. Poultry genetics, breeding and biotechnology. CABI, 2003. 67 psl.
[7] Ten pat. 13 psl.
[8] Ten pat. 29 psl.
[9] Shai Barbut, Shabtai Barbut. Poultry products processing: an industry guide. CRC Press, 2001. 62 psl.