Paukštininkystė ir kiaušiniai
Vištos, auginamos mėsai
Pasaulyje kasmet užauginama ir nužudoma bilijonai broilerių. Paukščiai auginami didžiuliuose angaruose be langų, kuriuose manipuliuojama dirbtine šviesa taip, kad paukščiai kuo dažniau maitintųsi.
Kad būtų patenkinta milžiniška paukštienos paklausa, taikoma genetika, augimą skatinantys vaistai, ir kiti būdai tam, kad paukščiai užaugtų greitai ir dideli. Skerdimui broileris yra užauginamas per šešias savaites. Taikantis prie vartotojų įgeidžių, paukščiai auginami „storesnėmis krūtinėlėmis, riebesniais sparnais ir putlesnėmis kulšelėmis” (Associated Press). (Egzistuoja ir tokie dalykai, kaip prievartinis žąsų ir ančių šėrimas, siekiant, pavyzdžiui, kepenų padidėjimo). Daugybė paukščių miršta dėl to, kad jų širdis ir plaučiai nespėja augti kartu su skeletu. Toks greitas augimas, kurį skatina veisimo, mitybos ir kitų technologijų tobulėjimas, sukelia problemų, pvz.: kojų silpnumas ir sąnarių patologijos. Tyrimai įrodė, kad beveik kiekvienoje paukščių fermoje yra paukščių, kurie nenormaliai vaikšto, patiria skausmą ir stresą.
Vištos, laikomos kiaušiniams
Kiaušinių industrijos metodai yra žiaurūs ir nepateisinami. Dažniausiai taikoma linijinio, narvelinio paukščių laikymo sistema, kur paukščiai laikomi ankštai, jie negali nei apsisukti, nei išskleisti sparnų. Vištos dedeklės maitinamos savo pačių atmatomis, papildant jas nedidele dalimi kombinuoto pašaro. Jos yra priverstos tuštintis viena ant kitos. Tokios sąlygos sukelia stresą ir tokį paukščių elgesį, kaip, pavyzdžiui, šalia esančių kaimynų kapojimas snapu. Kad to būtų išvengta, ūkininkai laiko paukščius prieblandoje ir taiko snapų nukapojimo metodą: snapo galiukas būna nupjaunamas karštais ašmenimis, su nuskausminamosiomis procedūromis niekas nežaidžia. Ankštuose narvuose paukščiai nusigramdo plunksnas, iki mėsų nusitrina odą, jų kojos būna suluošintos. Tai, kad vištomis yra gerai rūpinamasi, kitaip jos nedėtų kiaušinių, tėra dar vienas žiaurumo industrijos mitas: normalus vištos amžius gali viršyti dešimtmetį, tačiau paukštynuose dedeklės „nurašomos” ir paskerdžiamos po 2 metų. Be to, jų kaulai yra nenormaliai trapūs.
Skerdimas
Tiek gabenant į skerdyklą, tiek pačioje skerdykloje, dar gyvi paukščiai patiria daugybę lūžių. Jų gerkles perrėžia mašinos, po to jie merkiami karštą karštą vandenį, kad būtų pašalintos plunksnos. Šio proceso metu dažnai paukščiai dar būna gyvi. Skerdimo procesas, daugiau ar mažiau žiaurus, vis vien lieka žudymu.
Antibiotikai
Fermos be specialių cheminių medžiagų niekaip negalėtų užauginti bilijonus paukščių, nes tokiomis laikymo sąlygomis jie paprasčiausiai žūtų. Paukštis pasisavina tik apie 20% jam sušertų antibiotikų, kiti 80% atsiduria išmatose, kurios vėliau teršia vandenį ir žemę. Apskritai, mėsai auginamų gyvūnų antibiotikais šėrimas yra kvailiausia, ką žmonių rasė galėjo sugalvoti – taip mėsėdžiai praktiškai tiesiogiai minta kenksmingomis medžiagomis ir stebisi savo ne kokia savijauta. Kita bėda yra ta, kad bakterijos laikui bėgant įgijo atsparumą antibiotikams, todėl jomis užsikrėtusio žmogaus išgydymas tampa itin komplikuotas (pvz. salmoneliozės atvejai).
Vištų maitinimas
Didesniuose ūkiuose kiaušinius dedančios vištos yra maitinamos savo pačių atmatomis, papildant jas nedidele dalimi kombinuoto pašaro. Žmonėms, kurie nebuvo su tuo susidūrę, sunku tuo patikėti, bet… šį faktą paskelbė netgi ne „propaganda” užsiimančios gyvūnų teisių apsaugos organizacijos, o maisto kokybės kontrolės grupės. Deja, priemonių iki šiol jokių nesiimama, tiesiog kai kuriose valstybėse atsirado įstatymai, neleidžiantys plunksnų ir atmatų kiekiui viršyti 50% maisto davinio sudėties.
