Vilna

Vilna

Vilna gali būti gauta iš avių, karvių, angorinių ožkų, kupranugarių. Ji gali būti vadinama mohera, kašmyru, alpakos vilna ir t.t. Kad ir kaip tai būtų pavadinta, vilnos atėmimas iš gyvūno, kuriam jis priklauso, yra nenatūralus ir žalingas. Visuomenėje įsitvirtinusi nuomonė, kad, pavyzdžiui, žmonės padeda avims nukirpdami jų vilną, nes per didelis jos kiekis apsunkina gyvūną. Tai tėra dar vienas gyvūnų išnaudotojų mitas. Visos gyvulininkystėje naudojamos gyvūnų rūšys yra įtakojamos nenatūralių veiksnių tam, kad žmogus galėtų išgauti kuo daugiau tam tikrų žaliavų. Nei vienas laukinis gyvūnas neturi jam pačiam (ar jo palikuonims) nereikalingos vilnos, pieno ir tuo labiau mėsos, kailio, odos.

Avies vilna

Vilna nėra kerpama nuo avių, kurios gyvena laimingą gyvenimą ant gražios, vešlia žalia žole apaugusios kalvelės. Avys auginamos mėsos pramonei, vilna yra papildomas pelnas, dar labiau stiprinantis mėsos industriją. Nuomonė, kad avių vilna yra visiškai humaniškas produktas, neturintis nieko bendra su skerdynėmis ir kankinimais, yra melas. Pasaulyje nėra kompanijų, kurios augintų avis vien vilnos gavimui tinkamomis gyvenimui sąlygomis bei leistų mirti natūralia mirtimi. Nei vienas gyvūnas auginamas pasipelnymo tikslais neišvengia skausmo ir žiaurumo. Avys iš prigimties yra nervingi ir drovūs gyvūnai. Su jomis elgiamasi žiauriai - eksperimentai, skutimas prievarta, dirbtinis apvaisinimas, kastravimas ir t.t., kol galų gale gyvos kabinamos ant kablio, joms perpjaunama gerklė ir jos paskęsta savo pačių kraujyje.

Australija

Dabar Australijoje yra maždaug 100 milijonų avių, ši šalis pagamina 30 % pasaulio vilnos. Avių bandoje paprastai būna keliolika tūkstančių, tad individuali priežiūra joms yra nepatogi ekonominiu atžvilgiu. 20-40 % avių miršta gimimo metu arba dar nesulaukusios 9 savaičių amžiaus iš bado ar dėl ekstremalių oro sąlygų. Avys turi iškęsti ausų ženklinimo procedūras, kad jas būtų lengviau skaičiuoti. Tada joms kerpamos uodegos, jos kastruojamos, nardinamos į tam tikrus chemikalus, užtikrinančius vilnos kokybę ir apsaugą nuo parazitų. Manoma, kad avinų auginti neapsimoka, todėl dauguma avinų yra iš karto iškastruojami, o vos sulaukę pakankamo svorio ribos - skerdžiami. Po šių procedūrų avys patiria nepaprastą šoką, didelį nukraujavimą, kraujo užkrėtimus, išsinarina galūnes, ir suserga artritu.

„Merino” yra populiariausia avių veislė australijoje. Jos auginamos dėl raukšlėtos odos ir kokybiškos baltos vilnos. Raukšlėta oda sąlygoja vilnos kiekį, kurį galima gauti iš avies, taigi jos yra pelningesnės. Toks nenatūralus vilnos kiekis dažnai nužudo avį dėl per didelio karščio, nes visas šlapimas ir skysčiai susikaupia raukšlėse. Dėl skysčių koncentracijos raukšlėse, tai tampa patrauklia vieta musėms dėti kiaušinius ir išsiritusios musės lervos gali užgraužti avį iki mirties (tokia problema egzistuoja ir kitose šalyse). Tuo atveju avis jaučia didžiulį skausmą trunkantį daugiau nei savaitę.

Norint išvengti musių puolimo, avims atliekama tam tikra procedūra, kai nuo analinės ar vaginalinės angos sričių nulupamos kelios juostos odos (ne vilnos, o odos!) be jokių nuskausminamų vaistų pagalbos ar pan. Nepaisant to, musės vistiek dažnai užpuola avis dar nespėjus sugyti žaizdoms ir nužudo avį. Nors tai nužudo daugiau avių nei paprasti musių antpuoliai, negailestingas avių žalojimas tęsiasi. Po šių procedūrų avys, bandydamos išvengti skausmo dažnai susilaužo kaklus ar galūnes, prasikerta galvas. Ši procedūra taip pat dažnai sąlygoja kraujo užkrėtimus, t.y. sunkią kankinančią mirtį. Žaizdos paprastai gyja 3-5 savaites. Kita žiauri procedūra atliekama Australijoje (dabar jau uždrausta Anglijoje) - yra dantų šlifavimas. Dantys yra nušlifuojami iki tokio lygio, kad jų nervai lieka atviri ir sukelia nepaprastai didelį skausmą milijonams nekaltų gyvūnų.

Vilnos kirpimas

Maždaug vienas milijonas avių kiekvienais metais Australijoje miršta dėl sužalojimų jas kerpant. Kirpėjams mokama už tai, kiek avių jie spėja nukirpti, taigi paprastai nebūna laiko su jomis elgtis atsargiai. Vienas žmogus, daug metų dirbęs Australijoje kaip vilnos rūšiuotojas, savo išpažintyje rašo: „kirpimo cechas tikriausiai yra viena iš žiauriausių vietų pasaulyje... mačiau kirpėjus mušančius avis savo žirklėmis ar kumščiais kol jos pradėdavo smarkiai kraujuoti iš galvos. Mačiau avis su dalimis jų veidų tiesiog nukirptomis, o žaizdos niekada nebūdavo susiuvamos ar kitaip gydomos, netgi nebūdavo naudojami jokie nuskausminamieji vaistai”.

Nuo Australijos iki Vidurio Rytų – kančių katalogas

Kai avis pasensta ir tampa ne tokia naši kaip kitos, ji yra gabenama į Vidurio Rytus, į čia esančias skerdyklas. Normalu, kad avys nėra maitinamos ir girdomos vykstant transportavimui - nugabenimas iki uosto, pakrovimas, kelionė, eilė muitinėje, iškrovimas, kelionė iki skerdyklos. Visą laiką jos laikomos traukinio vagonuose, kur dauguma ir miršta. Išgyvenusios kelionę, avys dabar jau yra auginamos maistui ir turi priprasti prie naujo šratinio maisto, kuris turi skubiai užauginti tam tikrą kiekį svorio. Tik 17% sėkmingai prisitaiko.

Neskaičiuojant tų avių, kurios miršta, kitos jau yra ligotos, sužeistos arba ant mirties slenksčio. Mirtingumas priklauso nuo maisto ir vandens trūkumo, užtrukimų su pakrovimu/iškrovimu, netiksliai vykstančiu transportavimo grafiku. Kai avys atgabenamos į uostą, jos lieka tuose pačiuose vagonuose ir laukia savo kelionės į Vidurio Rytus. Šiuose vagonuose jos gali užtrukti net iki 6 savaičių. Galų gale vagonai yra pakraunami į laivus. jos yra taip tankiai „supakuojamos”, kad didžiausia problema tampa ventiliacija ir žaizdos dėl trinties. Daugiau nei 5 milijonai avių kiekvienais metais yra eksportuojama iš Australijos į Vidurio Rytus. Kiekvienais metais maždaug 100 000 avių miršta laivuose. Jaunesnės avys ar naujagimiai gimę kelionės metu yra tiesiog negyvai sutrypiami. Dažniausios mirties priežastys yra karščio smūgiai, badas ir ligos. Mėsinėje avys žudomos tuo pačiu žiauriu būdu kaip ir seniau - pakabinus ant kablio joms perpjaunama gerklė ir jos paskęsta savo pačių kraujyje.

  • 1996 rugpjūtį „The Uniceb” transporto laive kilo gaisras, kuriame gyvos sudegė visos 67 488 avys.
  • 1985 liepą 15 000 avių numirė nuo per didelio karščio transportuojant - jos turėjo kentėti 36 laipsnių karštį ir 87% drėgnumą.
  • 1983 metais 15 000 avių Portlande (Viktorijoje) mirė dėl per didelio šalčio.
  • 1981 metais 8764 avys užduso sugedus ventiliacijai Persijoje.
  • 1980 metais daugiau nei 40 000 avių paskendo kai „Farid Fares” užsidegė ir paskendo.
  • 1980 metais 2713 avių mirė nuo ligų „Kahleej express”.

Avių industrija Anglijoje

Vilna yra pagrindinis verslas Britanijos kaimuose. Nieko keisto, nes nuo viduramžių bažnyčia skatina ir aktyviai propaguoja šį verslą. Nepaisant to, kad Britanijos avių pramonė yra visų pirma orientuota į mėsos pramonę, Anglija yra didžiausias Europos vilnos gamintojas. 1994 m. Anglijoje buvo auginama 43 295 avys. 1995 m. skaičius sumažėjo iki 42 771. Tai pirmas pastebimas sumažėjimas, nes iki tol skaičius tik didėjo. Maždaug pusė avių yra nužudoma kiekvienais metais.

Per daug avių – per mažai prižiūrėtojų

Per paskutinius 10-15 metų avies - prižiūrėtojo santykis pasikeitė nuo 350 avių vienam prižiūrėtojui 1980 metais, iki 700 1992 metais. Dabar kai kur galima suskaičiuoti net iki 1000 avių vienam prižiūrėtojui. Prižiūrimų avių skaičiaus augimas sąlygoja vis blogesnes ir blogesnes jų priežiūros sąlygas. Neįmanoma vienam žmogui tinkamai prižiūrėti 1000 avių iš karto.

Kirpimas

Vilna apsaugo avis nuo šalčio (žiemą) ir karščio (vasarą, nors paprastai spec. fermose avys turi daugiau vilnos nei reikia ar yra natūralu). Dar būdama su vilna avis šiuo atveju nesugeba pašalinti iš organizmo visų skysčių ir dėl to smarkiai kenčia. Kęsdamos didelius skausmus jos trina nugarą į žemę - būdamos nėščios arba nekirptos, jos dažnai nepajėgia atsistoti, o padėti paprastai nebūna kam ir jos miršta. Ne visi ėriukai gali atskirti savo motiną be vilnos, ir avis negali tinkamai jų prižiūrėti. Jeigu avis būna kerpama dar prieš gimdymą, dažniausiai įvyksta gimdymo komplikacijos, nuo kurių miršta ir avis, ir ėriukai.
Paprastai vilna yra kerpama ankstyvą vasarą. Nepaisant to jos dažnai būna apkerpamos pavasarį ar net vėlyvą žiemą. pirmą kartą jos yra kerpamos būdamos 14-15 mėnesių amžiaus, o po to kiekvienais metais. Drėgnas, vėjuotas ar šaltas vėjas gali sąlygoti peršalimus ir dažniausiai mirtį. reikia bent 7-8 savaičių, kad kailis užaugtų tiek, kad bent minimaliai galėtų apsaugoti avį.

Kastracija

Maždaug 8 milijonai ėriukų yra kastruojami kiekvienais metais ir moksliniai tyrimai rodo, kad tokia kastracija sukelia ilgalaikius skausmus. Fermeriai teigia, kad kastruoja ėriukus norėdami, kad jie užaugtų storesni, ar sulaukę brandaus seksualinio amžiaus nekeltų rūpesčių ar netaptų agresyvūs. Dauguma ėriukų yra paskerdžiami dar nesulaukus seksualiai brandaus amžiaus, taigi šis argumentas yra niekam tikęs. 1994 metais FAWC reikalavo, kad fermeriai nutrauktų kastraciją, bet reikalavimas buvo visuotinai atmestas. kastracija paprastai atliekama šiais metodais:

  • sulaukus vienos savaitės amžiaus ėriukui užmaunamas kietas suspaustas guminis žiedas be jokio nuskausminimo. Jis užspaudžia į organus tekantį kraują ir organai nukrenta.
  • tipinis kastravimo būdas sulaužant spermos gyslelę smūgiu.
  • medicininis kastravimas iki 3 mėn. amžiaus be jokio nuskausminimo.
  • Kraujo užkrėtimas ir kitos infekcijos yra dažna mirties priežastis. Medikų tyrimai įrodė, kad kastravimas yra toks pat skausmingas vos gimus, kiek ir 3-4 mėn. amžiaus.

Uodegų kapojimas

Uodegų kapojimas yra vykdomas norint sumažinti lervų atsiradimo galimybę vilnoje puolant musėms. Jis atliekamas be jokių nuskausminimų ir yra nepaprastai skausmingas ir traumuojantis jaunus ėriukus.
metodai:

  • guminio žiedo užspaudimas
  • pjovimas aštriu peiliu, kuris gali sukelti pūliavimą, kraujo užkrėtimą ar net mirtį.
  • karštos geležies prispaudimas.

Rūšiavimas

Avys yra rūšiuojamos šiais metodais:

  • ausų žymėjimas, kuris sukelia nesustabdomą kraujavimą nuo kelių dienų po gimimo iki maždaug 8 savaičių amžiaus.
  • ausų tatuiravimas, kuris dažnai sukelia kraujo užkrėtimą. geležinių žymeklių įvėrimas bet kurio amžiaus ėriukams taip pat dažnai sukelia kraujo užkrėtimus ar musių atakas prie žymeklio skylės, ypač vasaros metu. karštas įspaudas raguose, kuris atliekamas kai prasikala ragai. jis yra skausmingas, nes dažniausiai atliekamas ant gyvosios rago dalies.

Skrandžio žarna arba „lėtas kepimas”?

Ėriukai dažnai atimami iš motinų, kad būtų galima gauti jų pieną, taigi jiems įkonstruojama skrandžio žarna. Kai ėriukas neturi jėgų pakelti galvos, jis lengvai užspringsta tiekiamu maistu. Jauni ėriukai taip pat yra šildomi infraraudonomis lempomis ir yra daug liūdnų istorijų, kai jie yra tiesiog lėtai iškepami.

Veisimas

Avims yra leidžiami spec. chemikalai, kad vietoj vieno ar dviejų ėriukų jos atsivestų bent 3 ar 4. paprastai jos gali išmaitinti tik 1 ar 2 ėriukus, nes turi tik 2 spenelius, taigi kitos avys, kurių ėriukai miršta gimdant, yra priverstos įvaikinti ėriukus. Tai nėra paprasta procedūra. Įprastas modelis - negyvo ėriuko odos nulupimas ir svetimo ėriuko apvilkimas ta oda, kad motina jį priimtų kaip savo kūdikį. Kitais atvejais avies kaklas įstatomas į spec. stakles, kurios neleidžia priešintis ėriuko maitinimui.

Kita fermeriams palanki funkcija yra gimimo datos reguliavimas. Tai atliekama norint, kad visi gimimai būtų atliekami vieną dieną ir sutaupytų pinigų. Tam į vaginą yra įtaisomos progestageno kempinės, ir gimdymą galima reguliuoti 2 sav. bėgyje. Dažnai įtaisant kempinę yra sužalojami vidaus organai ir ėriukai gimsta negyvi. Dirbtiniai apvaisinimai irgi yra plačiai taikomas būdas. Sėkla yra surenkama iš avinų dirbtinės vaginos pagalba. Avinų sėkla išgaunama zondo pagalba, kuris įsmeigiamas giliai į jų išeinamąją angą ir juo paleidžiamas stiprus elektros šokas. Tuo būdu iš vieno avino galima gauti 2 ml sėklos, kurios užtenka 40 avių apvaisinimui.

Gimdymas

Statistikos duomenys rodo, kad vienas iš 5 gimusių ėriukų neišgyvena dėl blogos priežiūros. Kiekvienais metais ėriukų mirčių skaičius yra maždaug 4 milijonai vien Anglijoje. 40% ėriukų miršta dėl abortų ir išankstinių gimdymų, 30% iš bado ir dėl netinkamų oro sąlygų, 20% dėl infekcinių susirgimų ir t.t. 75% visų mirčių įvyksta gimdymo metu.

Ėriukų embriotomija

Tai toks veterinarinės technikos atradimas, kai nutraukiant ėriukui galvą jį galima pašalinti iš organizmo neatliekant cezario pjūvio, t.y. sutaupant šiek tiek pinigų. Iš pradžių jis buvo naudojamas tik negyvų ėriukų pašalinimui, bet dabar jis taikomas ir gyvų ėriukų šalinimui, norint sutaupyti cezario pjūvio operacijos sąskaita.

Šunys

Kiekvienais metais Anglijoje daugiau nei 20 000 avių yra užpuolamos neteisingai išauklėtų aviganių šunų. Avis, dažnai nėščia, negali apsiginti, todėl yra sukandžiojama ir gali nukraujuoti. Nemažai jų miršta nuo širdies smūgio.